Kaip atskirti architektūriškai vientisą kvartalą nuo tarpusavyje nesusijusių pastatų plėtros?
Architektūriškai vientisą kvartalą galima atpažinti iš nuoseklios urbanistinės logikos: pastatai nėra tiesiog išdėstyti greta, bet kartu formuoja aiškų miesto siluetą, užtikrina natūralios šviesos patekimą, išsaugo svarbias vaizdų kryptis ir padeda atskirti viešąsias bei privačiąsias erdves. „Nemunaičiuose“ tai atsiskleidžia per palaipsniui didėjantį, iki 30 m siekiantį pastatų aukštingumą, terasas, pastatų atitraukimus, pėsčiųjų gatveles, kiemus, aikštes ir perimetrinį užstatymą. Skirtinga pastatų architektūra kvartalo nesuskaido – priešingai, ji padeda kurti natūraliai ir palaipsniui susiformavusios miesto dalies įspūdį.
Architektūriškai vientisą kvartalą nuo tarpusavyje nesusijusių pastatų plėtros geriausiai padeda atskirti ne vien fasadų estetika, bet ir bendra urbanistinė idėja: ar pastatai kartu formuoja nuoseklią miesto dalį, ar tėra pavieniai greta stovintys objektai. „Nemunaičiuose“ vientisumas kuriamas derinant pastatų aukštingumą, viešųjų erdvių sistemą, žmogui patogų mastelį, ryšį su Nemunu ir Kauno urbanistiniu kontekstu bei aiškiai atskiriant viešąsias ir privačiąsias zonas.
Vienas svarbiausių požymių – bendra pastatų aukščių ir tūrių logika. Naujoje „Nemunaičių“ plėtros dalyje pastatų aukštis sieks iki 30 metrų. Toks sprendimas leidžia formuoti palaipsniui kylantį siluetą, kurti darnią urbanistinę kompoziciją ir išsaugoti svarbias panoramų kryptis į Aleksoto šlaitus. Kvartalas planuojamas ne kaip atskirų objektų rinkinys, bet kaip vientisa miesto struktūra, kurioje atsižvelgiama į tai, kaip pastatai veikia vieni kitus, kaip jie matomi nuo Nemuno ir aplinkinių miesto erdvių bei kokius vaizdus atveria gyventojams.
Kitas svarbus aspektas – natūrali šviesa. „SHL“ architektai aukštesnių pastatų tūrius išdėsto taip, kad į būstus, kiemus ir skverus dieną patektų kuo daugiau saulės šviesos. Terasos, pastatų atitraukimai ir skirtingas jų aukštingumas padeda sumažinti tarpusavio užstojimą, todėl saulės šviesos analizė tampa svarbia viso urbanistinio plano dalimi.
Architektūriškai vientisam kvartalui svarbi ir tarpusavyje susieta viešųjų erdvių sistema. „Nemunaičiuose“ planuojamos pėsčiųjų gatvelės, skirtingo dydžio kiemai, skverai ir aikštės, pritaikytos kasdieniam naudojimui bei bendruomeniniam gyvenimui. Perimetrinis užstatymas padeda aiškiau atskirti aktyvias viešąsias erdves nuo privačių gyvenamųjų kiemų, todėl kvartalo struktūra tampa suprantamesnė, patogesnė ir nuoseklesnė.
Skirtingų architektų komandų dalyvavimas taip pat nereiškia, kad kvartalas bus suskaidytas. Projektą kuria „SHL“ kartu su A. Kančo studija, „Aketuri“, „MVRDV“ kartu su G. Natkevičiaus komanda ir kiti partneriai. Siekiama, kad atskiros projekto dalys turėtų savitą architektūrinį charakterį, tačiau kartu derėtų tarpusavyje, būtų susietos bendrais urbanistiniais principais ir atspindėtų šiuolaikines architektūros tendencijas. Būtent įvairovės ir darnos santykis gali padėti sukurti natūraliai, palaipsniui susiformavusios miesto dalies įspūdį.
Vertinant kvartalo vientisumą verta klausti, ar plėtra turi bendrą urbanistinį siluetą, ar išsaugomos svarbios vaizdų kryptys, ar atsižvelgiama į natūralią šviesą, ar kuriama nuosekli pėsčiųjų gatvelių, kiemų, skverų ir aikščių sistema bei aiški riba tarp viešųjų ir privačiųjų erdvių. Jeigu šie elementai tarpusavyje suderinti, galima kalbėti ne apie atsitiktinę pavienių pastatų plėtrą, o apie nuosekliai formuojamą, estetišką ir kasdieniam gyvenimui patogų kvartalą.