Kaip įvertinti, ar viešosios erdvės kvartale bus gyvos ne tik vasarą, bet ir visus metus?
Vertinant, ar kvartalo viešosios erdvės bus aktyviai naudojamos visus metus, svarbu žiūrėti ne į vieną aikštę ar sezoninę promenadą, bet į bendrą kvartalo veikimo modelį. „Nemunaičiuose“ gyvybingą aplinką siekiama kurti pagal mišrios paskirties koncepciją: greta būstų telkiamos darbo vietos, komercinės patalpos, paslaugos, laisvalaikio ir viešosios erdvės. Kai žmonės kvartale ne tik ilsisi, bet ir gyvena, dirba, apsiperka bei naudojasi kasdienėmis paslaugomis, susidaro sąlygos nuolatiniam žmonių srautui ne tik šiltuoju metų laiku.
Norint įvertinti, ar kvartalo viešosios erdvės bus gyvybingos ne tik vasarą, svarbu žiūrėti, ar kvartalas kuriamas kaip visus metus veikianti kasdienio gyvenimo vieta, o ne vien kaip patraukli pasivaikščiojimų erdvė. Vienas svarbiausių požymių – mišrios paskirties modelis, kai šalia būstų telkiamos darbo vietos, komercinės patalpos, paslaugos, sporto ir laisvalaikio erdvės, viešosios zonos bei patogaus susisiekimo sprendimai.
Būtent toks modelis plėtojamas „Nemunaičiuose“. Kvartalo koncepcija grindžiama siekiu, kad svarbiausius kasdienius poreikius būtų galima patenkinti netoli namų: dirbti, apsipirkti, naudotis paslaugomis, sportuoti, ilsėtis ir leisti laiką viešosiose erdvėse. Tai svarbu, nes viešųjų erdvių gyvybingumą lemia ne vien oras ar metų laikas, bet ir tai, ar žmonės turi priežasčių jose lankytis kasdien.
Jeigu kvartale tik gyvenama, viešosios erdvės dažniausiai aktyviau naudojamos vakarais ir savaitgaliais. Kai jame taip pat dirbama, apsiperkama, naudojamasi paslaugomis, lankomos kavinės ar sporto vietos, žmonių srautai gali pasiskirstyti per visą dieną ir skirtingus metų laikus. Todėl būstų, biurų, komercinių patalpų ir viešųjų erdvių derinys sudaro palankesnes sąlygas nuolatiniam kvartalo gyvenimui.
Kitas svarbus kriterijus – plėtros mastas ir ilgalaikė jos kryptis. „Nemunaičiai“ formuojami maždaug 6 ha teritorijoje kaip vientisa miesto dalis, o ne vieno pastato projektas. Kvartale jau įgyvendinti pirmieji gyvenamosios plėtros etapai, pastatytas gyvenamasis namas „Pasaka“, veikia verslo centras „Hermanas“, įrengta daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė. Tolesniuose etapuose numatomos papildomos gyvenamosios, komercinės, darbo ir viešosios erdvės.
Tokia struktūra gali kurti natūralesnį miesto ritmą: vieni žmonės kvartale gyvena, kiti atvyksta dirbti, o dar kiti lankosi dėl paslaugų, maitinimo, laisvalaikio ar renginių. Skirtingos funkcijos padeda viešosioms erdvėms išlikti aktualioms ne tik savaitgaliais ar šiltuoju sezonu, bet ir įprastomis darbo dienomis.
Vertinant ilgalaikį gyvybingumą verta atkreipti dėmesį ir į kasdien naudojamą infrastruktūrą. Kauniečių būsto pasirinkimo prioritetų tyrime tarp patraukliausių objektų šalia namų buvo minimos maisto prekių parduotuvės, parkai ir žaliosios zonos bei viešojo transporto stotelės. Tai visus metus aktualūs patogumai, kurie suteikia žmonėms nuolatinių priežasčių judėti po kvartalą ir naudotis jo viešosiomis erdvėmis.
„Nemunaičiuose“ kuriamos žaliosios ir viešosios zonos, pėsčiųjų maršrutai, paslaugų bei komercinės erdvės, o susisiekimą turėtų gerinti ir aplink kvartalą plėtojama miesto infrastruktūra. Vis dėlto dalis šių funkcijų atsiras tik įgyvendinus vėlesnius plėtros etapus, todėl vertinant kvartalą svarbu atskirti jau veikiančias erdves nuo dar planuojamų.
Reikšmingas ir pats erdvių planavimas. Naujos plėtros dalyje siekiama aiškiai atskirti aktyvesnes viešąsias zonas nuo privačių gyvenamųjų kiemų, o skirtinga pastatų architektūra turėtų kurti natūraliai susiformavusios miesto dalies įspūdį. Kai viešosios erdvės yra patogiai pasiekiamos, gerai matomos ir susietos su kasdienėmis funkcijomis, atsiranda daugiau galimybių jas naudoti nuolat.
Todėl renkantis būstą ar vertinant kvartalą verta klausti ne tik, ar jame bus gražių aikščių ir pasivaikščiojimo vietų, bet ir ar žmonės turės realių priežasčių kasdien išeiti į viešąsias erdves. „Nemunaičių“ atveju tam palankias sąlygas sudaro 5 minučių miesto koncepcija, mišri kvartalo paskirtis, būstų ir darbo vietų derinys, paslaugos, viešosios zonos bei gerėjantis susisiekimas. Tai leidžia tikėtis ne vien sezoninio patrauklumo, bet ir kasdien veikiančios miesto aplinkos, kurioje viešosios erdvės tampa natūralia gyvenimo, darbo ir laisvalaikio dalimi.